|
Parašė Autorius
|
|

- Širdyje kiekvieno - rasi žaizdą ir lemties žvaigždė visiems - sava.
- Būna, laikas pokerį sužaidžia, nesėkmės užgriūna lyg lava.
- Ir tada viltis lyg žvakė tirpsta, verkia sielos smuikas, negali
- glausti laimės - nukapoti pirštai, Angelo neberegi kely.
- Naktį braižo neregys apuokas, lyg save praradęs, debesis
- virš galvos pakibęs keršto juodas, krūpčioja minties nepilnatis.
- Draugo lūpos tau pagieža veša, pliko aitruma, nebemiela
- aušusi diena. Esi toks mažas, žvilgsnis tarsi šerkšno pagėla.
- Girgždina sekundė metų svirtį, dulkėmis apėjęs šulinys,
- tais, kuriais tikėjai, nusivilti - teko. Liks rūdijanti vinis.
- Vynas laistomas baruos be saiko, tarpe atstumtų esi ramus,
- kol linksmybės siūlą Bakchas laiko, vynuogės aky randi namus.
- Gražūs jų skliautai, nata pražydę, bakchanalijoje - išlakus
- Įkvėpimas. Suradai palydą - pasirašo už svaigius lašus.
- Tau - tuštybė žemiška nerūpi, Mūza glaustosi nuoga, basa...
- Kaklą apsivys, bučiuos į lūpas, skaudulį išpraus dangaus rasa.
|